O kažin Kedžio dukrą ar pasveikino kas nors su moters diena?

Nu ką, karalaitės, go back to the kitchen. Kovo 8 amžinai nesitęsia.

- Žinote, misteri Džounsai,- sako valstietis fermeriui,- dirbdamas su jumis visą laiką jaučiu sąžinės graužimą.
- Kodėl?
- Man atrodo, kad atimu darbą mažiausiai iš trijų arklių.

- Žinote naujieną? Petras ligoninėje.
- Betgi vakar aš jį mačiau šokantį su blondine.
- Tas ir yra… jo žmona taip pat matė…

- Žinai, Morisą nuteisė trejus metus kalėti. Geležinkelių ministrą jis pavadino kvailiu.
- Negali būti! Juk už įžeidimą teisia tik vieneriems metams.
- Taip ir yra. Bet jam dar dvejus pridėjo už valstybinės paslapties atskleidimą.

- Žinai, mano šuo visiškas tinginys pasidarė.
- Ką tu sakai? O ką jis daro?
- Anksčiau prieš pasivaikščiojimą, jis pats atvilkdavo man pavadėlį, o dabar – mašinos raktus.

- Žinai, mama, man atrodo, kad mūsų Džeinė mato tamsoje.
- Kodėl taip manai?
- Vakar vakare, kai jie su misteriu Smitu sėdėjo tamsiame valgomajame, ji paklausė, kodėl jis nenusiskutęs.

- Žinai, kas visų sunkiausia mūsų darbe?- klausia vaistų firmos darbuotojas žmoną.
- Kas gi?
- Sugalvoti vis naujus pavadinimus tiems patiems vaistams.

- Žinai, kada aš einu pasivaikščioti, man į galvą šauna nuostabios mintys.
- Sprendžiant iš tavo knygų, tu jau seniai nebuvai pasivaikščioti.

Skęsta didžiausias ir prabangiausias keleivinis laivas “Titanikas”. Žmonės šoka į gelbėjimosi valtis, neįšokę skęsta, likę laive panikuoja ir klykia. Žodžiu, sumaištis ir katastrofa. Ir štai pro šalį valtele irkluoja moteriškė, užsirišusi purviną prijuostę, ir rėkia garsiau už visus:
- Karšta kava! Šaltas alus! Karšti čeburėkai! Cepelinai!